įvąšuoti

įvąšuoti: įvąšúoti 1. tr. BŽ172 užkabinti vąšu. ║ BŽ69 prk. įpainioti, įvelti. 2. intr. juok. kam įkirsti, įkrėsti: Įvąšúok tam velniui pinučių, kad tris dienas an šiknos neatsisėstų Gž. 3. tr. BŽ153 prk. priversti (ppr. už skolas) atidirbti, atitarnauti, padaryti priklausomą. | refl. BŽ153. ║ refl. Š įsiskolinti (ppr. negalint grąžinti): Žydas įsivąšãvo, t. y. daug paėmė nuo pono J. Žydui turiu įsivąšãvęs virš šimto litų ir neturiu iš ko atiduoti Rs.
◊ į káilį įvąšúoti kam įkirsti, įkrėsti: Kad man vė į káilį įvąšúotų?! Graž.
\ vąšuoti; apvąšuoti; įvąšuoti; išvąšuoti

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

apvąšuoti — tr. juok. aplupti, apkulti: Kad aš tau apvąšuosiu gerai šonus, tai žinosi, kaip reikia motinos klausyti! Skdv. vąšuoti; apvąšuoti; įvąšuoti; išvąšuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvąšuoti — tr. 1. Ml įdirbti kailius, išvokuoti: Išvąšuok kailius Plv. Tai gerai iš[v]ąšuoti kalniai Dglš. Kai išdirbs, išvąšuõs, ir tą pusę [kailio] atiduos (d.) Vlkv. 2. su vąšu ištraukti: Mediena, atplukdyta miško medžiagos prie perkrovimo bazės, buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
vąšuoti — vąšuoti, uoja, ãvo tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, BV52, vą̃šuoti, uoja, avo Rtr; L 1. K, J, K.Būg(Ar), Žvr minkštinti kailius, braukiant vąšu, vokuoti: Pasgadino [v]ąšas – nėr kuom kailiai [v]ąšuoja Ml. Nepratęs [v]ąšavaũ [v]ąšavaũ, net pečiai ir… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias